Osvencimo pavadinimas daugeliui skamba ne itin aiškiai, bet vos paminėjus vokišką atitikmenį, suskamba varpas. Aušvicas. Beveik kiekvienam jis sukelia siaubingas asociacijas. Taip vadinosi didžiausia nacių koncentracijos ir naikinimo stovykla Antrojo pasaulinio karo metu. Tai buvo svarbiausia ir liūdniausiai pagarsėjusi iš šešių koncentracijos ir naikinimo stovyklų nacistinė Vokietija. Ji siejama su žydų mirtimi, žiaurumu ir naikinimu. Apsilankymas šioje vietoje nepalieka abejingo nė vieno.
Miestas pirmą kartą paminėtas 1179 m. Po Pirmojo Lenkijos padalijimo 1773 m. miestas tapo Austrijos dalimi, kurios valdovai taip pat vadino save „Aušvico kunigaikščiais“. Po Pirmojo pasaulinio karo Osvencimas priklausė Lenkijai, bet 1939 m. jį užkariavo vokiečiai. Valdant vokiečiams, koncentracijos stovykla iš pradžių buvo pastatyta karo belaisviams. Tačiau 1942–1944 m. ji tapo pagrindine masinio naikinimo stovykla, kurioje žydai buvo kankinami ir žudomi dėl savo rasės. Be masinių daugiau nei milijono žydų vyrų, moterų ir vaikų bei dešimčių tūkstančių lenkų aukų žudynių, Aušvicas taip pat buvo stovykla rasinėms žudynėms, kuriose buvo žudomi dešimtys tūkstančių romų ir sintų bei įvairių Europos tautybių kalinių. Naikinimas buvo derinamas su priverstiniu darbu. Iškart po Antrojo pasaulinio karo miestas grįžo į Lenkiją.
Osvencimas yra maždaug už 60 kilometrų nuo Krokuvos. Didžiuliame Osvencimo kraštovaizdyje įsikūrę dviejų stovyklų – Aušvico I ir Aušvico II-Birkenau – liekanos kartu su aplinkine teritorija buvo įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Vietovė ir kraštovaizdis yra labai autentiški ir nepaliesti, nes originalūs įrodymai buvo kruopščiai išsaugoti. Neatliekami jokie nereikalingi restauravimo darbai. Osvencimas yra vieta, kur galime išlaikyti kolektyvinį sąmoningumą apie šį tamsų žmonijos istorijos skyrių.
